kaltūnius

kaltūnius
kaltū̃nius, -ė (hibr.) smob. (2) susivėlėlis, susivėlusiais plaukais; ilgaplaukis: Liškiaviškiai kaltūniai (ilgus plaukus nešioja) Lp. Ir turėjo vieną kaltūnių, tą vieną visoje plačioje apylinkėje žmogų, kurs per daug metų nesišukavo, nesikirpo, tik plaukus vėlė Vaižg. Tikras tu man kaltūnius, akys tik žiba per plaukus Mrj. Tu ateik, ale tos kaltū̃nės nevesk! Pc.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • kaltūninis — 2 kaltū̃ninis, ė smob. (1) kaltūnius: Seirijiškiai ir leipalingiškiai liškiaviškius vãdo kaltū̃niniais Lš. Oi tu, kaltū̃niniau, ne tau mergos mėgt ir pyragai valgyt! Rod …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaltūnočius — kaltūnočius, ė (hibr.) smob. žr. kaltūnius: Ir tamista, pon kaltūnočiau, grinžk (grįžk) namop; parstok daug gerti! Rp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaltūnpakšis — kaltūnpãkšis, ė (hibr.) smob. (2) kas apsileidęs, nesusišukavęs, veltena, kaltūnius: Kaltūnpãkšis senpalaikis Šts. Veizėk, ta kaltūnpakšė Barbė vienur plerpsos, kaulys, pašokusi plast kam už akių Žem …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaltūnuotis — kaltūnuõtis, ė (hibr.) smob. (2) OG22, J žr. kaltūnius: Visi tokie kaltūnuočiai pasidarė Brs …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”